Finpulsas.lt
Finansinių technologijų naujienos
Kriptovaliutos

Kriptovaliutų mokesčiai Lietuvoje: kaip deklaruoti ir nemokėti daugiau

📅 2026-07-09 | ⏱️ 5 min skaitymo | ✍️ Finpulsas.lt redakcija

📰 Kriptovaliutos

Finpulsas.lt — Jūsų finansų pulsas

Kriptovaliutų mokesčiai Lietuvoje: kaip deklaruoti ir nemokėti daugiau

Lietuva jau ne vienerius metus išlaiko vienos progresyviausių Europos fintech ekosistemų statusą, o kartu auga ir gyventojų susidomėjimas skaitmeniniu turtu. Visgi, didėjantis kriptovaliutų populiarumas reikalauja ne tik finansinio raštingumo, bet ir griežto mokestinių prievolių supratimo. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kasmet skiria vis daugiau dėmesio sandoriams virtualiomis valiutomis, todėl teisingas pajamų deklaravimas tampa esmine sąlyga, siekiant išvengti baudų ar delspinigių. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisiškai optimizuoti savo mokestinę naštą ir deklaruoti pajamas be klaidų.

Gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir jo skaičiavimo specifika

Lietuvoje kriptovaliutos yra klasifikuojamos kaip turtas, todėl mokesčiai mokami tik realizavus pelną – t. y. pardavus arba iškeitus kriptovaliutą. Apmokestinamoji bazė skaičiuojama iš gautų pajamų atėmus turto įsigijimo išlaidas bei su sandoriu susijusius komisinius mokesčius (angl. gas fees, platformų mokesčiai). Standartinis GPM tarifas yra 15%, tačiau viršijus 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) ribą per metus, taikomas progresinis 20% tarifas.

Svarbu suprasti, kad mokesčiai atsiranda ne tik keičiant kriptovaliutą į eurus, bet ir atliekant „kripto-kripto“ mainus (pavyzdžiui, keičiant BTC į ETH). Kiekvienas toks mainų sandoris VMI vertinamas kaip turto pardavimas ir naujo įsigijimas, o pelnas skaičiuojamas pagal sandorio dienos rinkos vertę eurais.

Mokestinė lengvata ir FIFO metodas

Lietuvos įstatymai numato svarbią lengvatą neprofesionaliems investuotojams. Jei per mokestinius metus pelnas iš kito (ne individualios veiklos) turto pardavimo neviršija 2500 eurų, šios pajamos yra neapmokestinamos. Tačiau viršijus šią ribą, mokesčiu apmokestinama visa pelno suma, o ne tik viršijanti dalis.

Skaičiuojant įsigijimo kainą, VMI reikalauja taikyti FIFO (angl. First-In, First-Out) metodą, pagal kurį laikoma, kad pirmiausia parduodamas anksčiausiai įsigytas turtas. Tai gali sukurti netikėtų mokestinių prievolių rinkos kilimo metu.

Finpulsas analizė rodo, kad dažniausia investuotojų klaida – netinkamas sandorių istorijos saugojimas. Decentralizuotose biržose (DEX) atlikti sandoriai dažnai nėra automatiškai sinchronizuojami su vietinėmis sistemomis, todėl vartotojai praranda teisę įskaičiuoti įsigijimo išlaidas, o VMI tokiu atveju apmokestina visą pardavimo sumą, o ne grynąjį pelną.

Kaip skiriasi mokesčiai: Individuali veikla vs. Pasyvus investavimas

Nuo pasirinkto veiklos modelio priklauso ir taikomi mokesčių tarifai bei papildomos įmokos „Sodrai“.

Rodiklis Pasyvus investavimas (Gyventojas) Individuali veikla (Nuolatinė prekyba)
GPM tarifas 15% (arba 20% viršijus 120 VDU) 5% iki 15% (priklauso nuo pelno dydžio)
Sodros įmokos (VSD ir PSD) Netaikoma Taikoma nuo 90% apmokestinamųjų pajamų
2500 € lengvata Taip (taikoma metiniam pelnui) Ne

⚠️ Tai nėra investavimo rekomendacija. Prieš priimdami sprendimus pasikonsultuokite su specialistais.
⚠️ Šiame straipsnyje pateikta informacija yra informacinio pobūdžio. Rekomenduojame pasitikrinti faktus oficialiuose šaltiniuose: www.lb.lt, www.vmi.lt.

📬 Prenumeruok Finpulsas naujienas

Naujausios fintech naujienos kas savaitę į tavo el. paštą. Jokio spamo.

Jau 2,500+ prenumeratorių. Atsisakyti gali bet kada.